užgriūti

užgriūti
užgriū́ti 1. intr., tr. užvirsti; griūvant užsilyginti (pvz., duobei); pargriūti, parvirsti taip, kad sunku būtų atsikelti: Stogas užgriùvo ant lubų J. Neužgriūk ant viedro patamsy! Sdk. Užgriuvo kalneliai negriaujami, palinko liepelė nelenkiama JV912. | Šulinys buvo užgriuvęs CII660. | Lėkit greitai – karvė užgriùvo! Sml. Kurgi prapuolei, gal užgriùvęs buvai? Sb. | prk.: Jau saulė užgriuvo (nusileido) už girių Tvr. ^ Saulė savo eilo[je] bus, o mums žemės akis užgrius S.Dauk. 2. intr., tr. užeiti (būriu, netikėtai): Svečių visai nelauktai užgriùvo Up. O mes kada nors pas tave į kaimą užgriūsime A.Vencl. Karas užgriuvo netikėtai sp. Ūmai užgriuvo naktis P.Cvir. Užgriuvo šienapjūtės darbai rš. Nebeik – žiūrėk, koks debesys užgriū̃va Sdk. 3. intr., tr. prk. prislėgti, prispausti: Krūtinę sopuliai užgriuvo rš. Užgriùvo kalbelės an mano galvelės neteisios Rdm. Užgriuvo priespauda carinė S.Nėr. Didžiausia ponų renkamų mokesčių dalis užgriūdavo sodiečių nugaras rš. Mane užgriuvo abejonės sp. Brolelį tinginys užgriuvo rš. Skurdu, senatvei užgriuvus rš. Užgriuvo tamsi naktis rš. Kartais regisi žmonėmus jau tikra prapultis ant jų užgriuvusi SPII95. Idant sunkus sapnas neužgriūtų Mž78. Teužgriū̃vi ant manęs visi apmaudai ir negandai DP555. 4. intr. aptekti kuo, užslinkti kuo, užsikimšti, užaugti: Žmogus juodplaukis, su užgriuvusia ant akių kakta V.Piet. Jo akutės, taukais užgriuvusios, bailiai blizga sp. Užgriùvę (užtinę) akys Kt. Užgriuvo mano akelės gailiom ašarėlėm Ds. Akys jo kraujais užgriuvo srš. Užgriùvę (užbrinkę) akys, burna tep užtinus Kt. Onelė užgriuvusių akių (tokio gymio, veido sudėjimo) Pš. | Ausimis mano užgriuvusiomis nebegirdėsiu kalbos (susenęs, kai mirti turėsiu) srš. Nosis užgriùvus, nė patraukt negalima Ds. | Neliečiami žmogaus kojos takai į buvusias sodybas užgriuvo žole P.Cvir. Takas visai užgriuvo žole, mažai ir bežymu Sdb. Ir vaikus auginau, ir langai kvietkais buvo užgriùvę (auginau daug kambarinių gėlių) Trgn.
◊ širdìs užgriùvo
1. apėmė pyktis, įniršis: Teip man užgriùvo širdìs, kad jau ir nesgailiu Mrc. Kai tik jį pamatau, visada užgriū̃va širdìs Mrj. Eikite, kol neužgriuvo širdis mano rš.
2. labai išsigando: Širdis užgriuvo, veidas nublanko, visas kūnas nutirpo Mrc.
šìrdį užgriū́ti suneraminti: Vėl užgriuvo širdį toks sunkumas rš.
\ griūti; apgriūti; atgriūti; įgriūti; išgriūti; nugriūti; pagriūti; pargriūti; pergriūti; prigriūti; sugriūti; užgriūti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем решить контрольную работу

Look at other dictionaries:

  • užgriūti — vksm. Ant kẽlio užgriùvo áudros išverstà liepa …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • užgriūtis — užgriūtìs sf. (3b); GTŽ geol. užgriuvimas, užslūgimas …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • užlėkti — užlė̃kti, ùžlekia, ùžlėkė 1. intr. skrendant pakilti iki kur, užskristi ant ko: Ant tų aukštumynų, ant tų kalnų žilųjų viršūnių nei žmogus neužlipa, nei žvėrys neužbėga, nei paukštis neužlekia V.Krėv. Užùlekia vieversys arti debesų Brž.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apgriūti — 1. tr. apvirsti, apslėgti: Mane rąstai apgriùvo, pagelbėk tu mane PP58. Apgriūkit, kalnai, mane! Jzm. Ir stenėjo žemė, sunkybėm apgriūta IM1861,56. 2. tr. apipulti, apstoti: Apgriuvo jį visi kartu, iš karto visi pradėjo kalbėti P.Cvir. 3. intr.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atgriūti — intr. 1. virsti atgal: Pamėgino atsikelt, bet dar buvo sustingęs ir atgriuvo atgal Mš. Ariant velėnos atgriū̃va, ir tiek Pc. Ar neatgriùs tos kopėčios? Pc. Teip jie bevalgydami ir begerdami atgriuvo negyvi BM100. Net atgriuvau besijuokdama Lnkv …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • griūti — griūti, griū̃va (griū̃sta Brž; SD390, griū̃na), griùvo intr. 1. virsti, gulti (apie aukštą daiktą, gyvulį, žmogų...); irti (apie trobą, kalną): Repečkomis perrėpliojęs aslą, griūdavo kniūpsčias į lovą P.Cvir. Griùvo medis ir sutrioškino koją… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išgriūti — intr. 1. išvirsti: Siena išgriùvo J. Supuvus tvora išgriùvo Al. Miškai išgriuvo, medžiai supuvo, ir nuogi laukai liko A.Baran. Rateliai užkliuvo, melagis išgriuvo Rk. Kas, ar išgriùvę buvot bevažiuodami, kad tokie dumblini? Sml. Nelabai tų… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • ištikti — ištìkti NdŽ; L, Rtr 1. tr. Q528, SD111,185, H, H155,160, R343, MŽ460, N, I, Kos32, K; KŽ suduoti, paliesti suduodant, pataikyti mušti; kliudyti: Ižtinku SD378. Mozė pakėlė ranką, ištikdamas lazda du kartu uolą brš. Tinai tu olą ištiksi, tada… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kliopt — kliòpt interj., kliopt staigiam veiksmui (sudavimui, įmetimui) reikšti: Kliopt į galvą sudavė J. Kliòpt į katilą ir supylė Jnš. Vaikas kliòpt upelin ir įlėkė Kp. Gali ta duobė kliòpt ir užgriūti Pl. Bet čia kliopt ir prasidėjo vaina KlvrŽ …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • magistralinis — magistrãlinis, ė adj. (1) pagrindinis, svarbiausias: Magistrãlinė linija, magistrãliniai plentai DŽ. Daugumas magistralinių griovių jau baigia užgriūti rš …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”